Noplan
Kokia asociacija šauna į galvą, išgirdus kopa? Taip, ir mes, visų pirma, pagalvojame apie Lietuvos pajūrį. Vis dėlto, praėjusį rudenį atradę, kad yra ir žemyninė kopa, lankome jų daugiau, grožimės ir džiaugiamės, kad bent dalelę pajūrio jausmo galima rasti ir kituose Lietuvos kampeliuose. Šį kartą plačiau papasakosime apie Rūdninkų girioje esančią žemyninę kopą, kuri, pasirodo, susiformavo dėl kažkada toje teritorijoje mėtytų aviacinių bombų. Taip, perskaitėte teisingai, o jei pasidarė idomu ir norėtumėte apsilankyti patys, skaitykite toliau.
Rūdninkų žemyninė kopa detaliau
Kas įdomaus šioje kopoje. Įdomiausia yra jos atsiradimo istorija – ši vieta sovietmečiu buvo pratybų laukas, kur pilotai treniruodavosi mėtyti aviacines bombas. Būtent dėl intensyvaus jų mėtymo ir susiformavo toks taisyklingas pailgas kopos ruožas.
Beje, kai kuriose vietose miške yra išlikusių nemažų duobių, kurios yra aiškus įrodymas čia mėtytų bombų. Vieną tokią nemažą duobę pavyko rasti ir mums. Eidami atgal, ją visiškai netikėtai pastebėjome dešinėje kopos pusėse, šiek tiek užėjus į mišką. Duobės iš karto išsiskiria savo taisyklinga kūgio forma. Yra mažesnių ir šiek tiek apaugusių, o yra ir visai nemažų, kaip kad ši nuotraukoje.
Tiksli vieta google maps vadinasi “Rūdninkų girios žemyninės kopos”, koordinatės 54.38528485295312, 25.103108235175462
Atstumas nuo Vilniaus – apie 40 km;
Kaip rasti – važiuoti reikia tiesiog pagal google navigacijos nuorodas, tačiau svarbu turėti mintyje, kad įvažiavus į Rudninkų girią, prasideda smėlėtas ruožas. Kiek teko domėtis prieš važiuojant, visur patariama vykti didesnio pravažumo automobiliu. Mes važiavome savo paprastu automobiliu ir pamatę, kad kažkurioje vietoje kelias darosi vis smėlėtesnis, nusprendėme pasistatyti automobilį ir likusią dalį eiti pėstute. Nuo automobilio parkavimo vietos paeiti reikėjo tik apie 20 min. Beje, įvažiavus giliau į girią, interneto signalas gali būti silpnas. Tokiems atvejams visada esame žemėlapius atsisiuntę, tad galime jais naudotis “offline”, t.y. be interneto ryšio, labai patogu.
Privažiavimas su vežimėliais – nors patiems tai nėra aktualu, bet įsivaizduojame, kad tai nėra pati tinkamiausia vieta važiuoti su vežimėliais (vaikų ar neįgaliųjų).
Kopos ilgis – tiksliai nematavome, bet panašu, kad beveik 2 km. Atsidarius google maps palydovą, kopa labai aiškiai matosi žemėlapyje, tad galėsite maždaug įsivaizduoti, kaip ji atrodo ir kur yra miške. Stovint viename kopos gale, kito galo nesimato.
Kopos plotis – vietomis ji siauresnė, o vietomis platesnė. Atėję prie kopos ir nuėję dalį jos, neapsigaukite, kai pamatysite tankiau augant medžius, už jų prasideda dar vienas platus kopos ruožas ir tai tik maždaug kopos vidurys. Geriausia įsijungti žemėlapį, taip tiksliai matysite, kurioje vietoje esate.
Smagu pasivaikščioti po mišką ir šalia kopos. Kai šilčiau, čia žydi viržiai – galima tik įsivaizduoti, kaip turėtų būti gražu! Tiesa, kuriuo metų laiku jie žydi, nežinome, matyt, būtų galima panaršyti internete.
Šią kopą lankėme pavasarį, kai medžiai dar nesužaliavę, tad vaikščioti po bespalvius lapuočių miškus visai nesinori. Rūdninkų girioje vyrauja spygliuočiai, beržai, sąmanos ir smėlis, tad šviečiant saulei, pasijutome lyg būtų jau vasara. Tą dieną dar kartą pasitvirtinome savo ankstesnį atradimą, kad niūriomis rudens ar pavasario dienomis žalia spygliuočių miškų su sąmanomis spalva nuspalvina nespalvotuosius pereinamuosius metų laikus.
Jei mėgstate dienos išvykas, rekomenduojame daugelio neatrastą Dieveniškių regioninį parką, dar vadinamą Lietuvos apendiksu.
