Myliu keliones
1 001 Peržiūros

Žavioji Kreta ir romantiškoji Santorini sala

Žavioji Kreta ir romantiškoji Santorini sala

Net nepamenu, kaip nusprendžiau pasirinkti Kretą pirmąjį kartą, bet, matyt, kažkas užkabino. Gal viliojo Samarijos tarpeklis? O gal norėjosi nelabai sudėtingo keliavimo ir gero oro? Bet kuriuo atveju, pasirinkusi šią salą niekada nesigailėjau, atradau ją kaip puikią kryptį skanaus maisto ir gamtos mylėtojams, o pasitaikius progai, grįžau į ją ir antrą kartą.

Kretoje labai populiaru išsinuomoti automobilį ir po salą važinėti savarankiškai. Paprastai, esu tokių savarankiškų kelionių mėgėja, nes tada daugiau laisvės, kartais nuotykių ir, be abejonės, daugiau smagumo, bet šį kartą vairuoti tiesiog tingėjau, tad pasivaikščiojusi miestelio pagrindine gatve, radau daugybę ekskursijų pasiūlymų, kurie, galiu pasakyti, visai nenuvylė. Įspūdžiai apie lankytas vietas žemiau, tikiuosi, renkantis tarp gausybės pasiūlymų, jei kada būsite Kretoje, jie kažkiek padės.

Chania – Kretos Venecija

Kartais pagalvoju, kad kiek gi daug visur tų „Venecijų“… Kur bepažiūrėsi, vos ne kiekviena šalis turi po vieną, net ir mes Lietuvoje šiuo klausimu neatsiliekame 😊 Turėdama tai mintyje, šiek tiek gal ir skeptiškai nusiteikusi, pusdieniui vis dėlto nuvykau apsidairyti (nes buvau netoliese apsistojusi). Jei kas paprašytų trumpai apibūdinti Chanią, atsakyčiau, kad tai miestelis, po kurį vaikštant norisi fotografuoti kiekvieną jo kampelį ir vis tiek objektyvas neperteiks viso grožio. Ne veltui sakoma, kad Vakarinė Kretos salos dalis yra gražiausia. Apsilankymui ir ramiam pasivaikščiojimui tikrai pakanka pusdienio, o geriausia vykti antroje dienos pusėje, kad miestelį apžiūrėtumėte tiek dienos metu, tiek sutemus, kai jis visas apsišviečia mažų parduotuvėlių langeliais ir jaukių kavinukių lemputėmis. O žaviausia dalis yra vykti į senąją miestelio dalį ir paprasčiausiai pasiduoti smalsumui… Eiti, kur mato akys, spontaniškai nusukti į kokią gatvelę, jei taip norėsis ir tiesiog pasiklysti…

Romantiškoji Santorini sala

Nepigi išvyka, o dar ir ne iš vieno girdėjau dviprasmiškas nuomones. Vieniems sala labai patiko, kiti nusivylė ir sakė gerokai permokėję už tokią išvyką. O man galvoje vis tiek stovi vaizdas iš visų nuotraukų internete, tad besilankant Kretoje antrąjį kartą, jaučiu, kad reikia nesiblaškyti ir važiuoti, nes po to tikrai gailėsiuosi. Diena prasideda 5 val. ryto, 1,5 val. autobusiuku iki Retymno uosto, tada 2,5 val. greituoju keltu ir mes jau vietoje. Santorini saloje iš viso turėsime apie 6 val., per kurias galima rinktis iš kelių variantų. Truputį nuliūdau, kai sužinojau, kad būtų galima plaukti iki ugnikalnio ir maudytis ten esančiame oranžiniame ežere, kuris toks yra dėl didelės geležies koncentracijos, bet neturėjau maudymosi kostiumėlio. Pasirinkome likti tik Santorini saloje ir aplankyti žymųjį miestelį Oia, kuriame būtent ir yra tie baltai mėlyni vaizdai iš atviručių, ir salos sostinę Firą, kurioje jau turėjome daugiau laiko, tad galų gale mūsų pasirinkimas mus labai nudžiugino,  nes turėjome laiko ramiai atsigerti kavos, nelekiant pasivaikščioti po miestelį ir juo pasimėgauti, pajusti. Gražu, tikrai gražu… Tas baltos ir mėlynos spalvų derinys, tos siauros vingiuojančios gatvelės, tos kavinės ant kalno šlaito ir ta nuostabaus skonio “Freddo cappucino” su vaizdu į dar daugiau mėlynumo… Vaikščiojau tiesiogine to žodžio prasme išsižiojusi ir negalėjau nustoti fotografuoti bei aikčioti kaip gražu!

Chrissi salelė – 50 turkio atspalvių

Tai buvo viena iš tų ekskursijų, kurią įsigijau dėl gražių paveiksliukų (panašiai, kaip Santorini) ir labai apsidžiaugiau, kad realybė paveiksliukus atitiko. Smagi ir lengva dienos išvyka, labai patogi, jei apsistoji rytinėje salos dalyje (Hersonisos ir pan.), o gražūs vaizdai, šviesus, nors ir gana stambus smėliukas, saulės vonios ir 50 turkio atspalvių garantuoti!

Samarijos tarpeklis – malonus iššūkis

Galima sakyti, kad tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl ir vykau į Kretą. Ir jei kas klaustų, ar verta eiti, iš karto atsakyčiau, kad TIKRAI TAIP, nepaisant to, kad buvo karšta, buvo fiziškai aktyvu ir raumenys kitą dieną žygiu visiškai nesidžiaugė (o su sportu aš visai draugauju). Diena ir vėl prasideda gana anksti ir švintant vykstame link vieno iš kaimelių, iš kurio prasidės ėjimas. Apie 13 km pėstute. Nėra taip jau daug, pamanytum iš pat pradžių? Bet kai pradedi eiti, supranti, kad tie kilometrai bus kitokie. Savo žygį pradedame leisdamosios akmenuotais laipteliais žemyn. Kartas nuo karto mus lenkia ir žemyn leidžiasi asiliukai. Pasirodo, jie skirti tiems, kam pasidaro negera dėl sveikatos. Bet bet bet… Visur pilna iškabų, kad jų pagalba pasinaudoti bus galima griežtai tik tuo atveju, jei pavojus kyla sveikatai, tad nepadės jokie maldavimai ar įkalbinėjimai. Kitaip tariant, jei jau pasiryžote tarpeklį pereiti, susiimkite, žingsniuokite pirmyn ir mėgaukitės vaizdais. Ai, beje, dar tokia smulkmena. Tarpeklį, žinoma, pradedate eiti vienoje salos dalyje, o baigiate kitoje, iš kurios grįžti galima tik keltu, tad būtina spėti į paskutinįjį, nes jei nespėsite, teks likti nakvoti prieplaukoje 🙂 Tarpeklis nakčiai yra uždaromas, o grupės gale visada eina keli vietiniai gidai, kurie žiūri, kad neliktų nei vieno, kuris netyčia čia pasiklystų ir užsiliktų. Visas ėjimas tarpekiu yra žavingas – iš pradžių atsiveria nuostabūs kalnai, vėliau pereinantys į takelius tarp uolų, tada kažkur pasitinka kalnų ožkytės, kurios čia jaučiasi visiškai vietinės ir mielai vaišinasi viskuo, ką turistai joms pasiūlo, ir galų gale tos pačios skaniausios graikiškos salotos ir alus po kelionės! Tikriausiai niekada taip skaniai nebuvau valgiusi ir gėrusi 🙂

Dar liko Kretoje vietelių, kurių taip ir nespėjau aplankyti, pvz. Balos įlanka, Elafonisi rožinis paplūdimys ir pan. Gaila, o gal ir ne… Nes visai į šią salą kada nors norėčiau sugrįžti ir vėl…

 

Galerija

Noplan

Noplan

Kartais pats geriausias planas - neplanuoti. Kelionių aprašymai ir patarimai keliaujant Balyje, Java, Gili, Nusa Penida ir kitose Indonezijos salose.

Sekite kelionių istorijas mūsų Facebook puslapyje