Ką verta žinoti vykstant į Kubą

2017 metais teko pakeliauti po Indoneziją ir didžiąją laiko dalį teko praleisti Balyje. Po šios kelionės kartu su drauge nusprendėme išbandyti kažką visiškai naujo, tad žemėlapyje bedėme pirštu į priešingą pasaulio pusę ir pataikėme į Kubą. Apie ją mažai buvome girdėję, tad truputį paskaičius internete, pradėjo aiškėti, ką ten nukeliavus galima pamatyti. Puikus Karibų klimatas, palmės, žydri paplūdimiai, senoviniai automobiliai, kalnai, lotynų muzika ir kokteiliai mums labai tiko, tad pradėjome kelionės planavimą.

Pasiruošimas (kelionės laikas, bilietų kaina, vizos)

Kaip ir visada, pradžiai reikia nuspręsti kelionės laiką. Palankiausias metas vykti į Kubą yra Lapkričio – Kovo mėnesiai, nes tada būna labai šilta (dieną apie 30 laipsnių šilumos) ir jau būna pasibaigęs uraganų sezonas, tad mažai lyja. Mes nusprendėme vykti spalio pabaigoje ir tikrai nepasigailėjome, nes buvo labai šilta ir visiškai nelijo. Vykstant iš Lietuvos galėjome rinktis skrydį su dviem arba trimis persėdimais. Su dviem persėdimais nors skrydis ir trumpesnis, bet gerokai brangesnis, tad visgi pasirinkome skrydį su trimis persėdimais, kur vienas bilietas į abi puses kainavo 715 Eur. Mes paprastai skrisdami kur nors toliau su persėdimais visada stengiamės turėti 7-12 valandų tarpą, kad galėtume aplankyti tarpinės stotelės apylinkes. Mūsų atveju, skrydis vyko per Frankfurtą ir Toronto miestą, ir abiejuose turėjome užtektinai laiko išlįsti į miestą ir bent trumpam apsidairyti bei ten pavalgyti. Beje, skrendant per Kanadą, būtinai reikia užpildyti eTA (Electronic Travel Authorization) formą, kuri kainuoja apie 7$ ir galioja 5 metus, ši forma yra pririšama prie jūsų paso, tad keliaujant muitinėje matys, ar jūs ją užsipildę ar ne. Be to, skrendant į Kubą reikia specialios Kubos kortelės, kuri Lietuvoje kainuoja 30 Eur, mes ją turėjome, nors besileidžiant lėktuvu į Havaną mums tą kortelę davė nemokamai (matyt, priklauso nuo oro bendrovės ir mums tiesiog pasisekė). Kelionės metu pastebėjome daug turistų, kurie su savimi turėjo Lonely planet knygą apie Kubą su naudingais patarimais, bet mes be jos puikiai išsivertėme, nes visą naudingą informaciją gavome iš info turų bei Casos savininkų, pas kuriuos apsistodavome. Dar su savimi verta turėti kubietišką telefono pakrovėją, nes kai kur europietiški netinka ir tai gali sukelti papildomų nepatogumų, mes neturėjome, tad pakrovėją teko skolintis iš kitų žmonių arba telefonus pasikrauti restoranuose.

Kaip išsirinkti nakvynę (Casa particulare ir viešbučiai)

Mes išsiaiškinome, jog Kuboje labai lengva bei naudinga išsinuomoti kambarį nakvynei pas vietinius gyventojus, tą galima padaryti kad ir gatvėje. Be to, viešbučių Kuboje yra daug mažiau ir jie gana brangūs, užtad ant kiekvieno namo, kuriame yra nuomojami kambariai, būna pakabintas „Casa particular“ ženklas. Paprastai tai būna atskiras tvarkingas kambarys name ar bute su atskira vonia. Užeini į vidų ir paklausi, ar turi laisvų kambarių ar ne. Mūsų atveju, dažniausiai turėdavo, o jei neturėdavo, tada būsto savininkas suorganizuodavo kambarį pas kaimynus, nes Kubiečiai vieni kitais labai rūpinasi. Casos nuoma visur kainuoja daugmaž vienodai, t.y. 20 – 35 CUC (apie 20 – 35 eur) ir čia už visą kambarį, kuriame dažniausiai būna 2 lovos (dvivietė ir vienvietė), tad labai apsimoka keliauti ir trise, be to galima rasti kambarių ir su daugiau lovų. Mes atmetėme idėją gyventi viešbučiuose, nes labai norėjome pagyventi pas vietinius ir tai labai mums pasiteisino. Casos savininkai, kurie mokėjo kalbėti angliškai, mums papasakojo apie gyvenimą Kuboje, kuris iš ties yra sunkus, be to davė labai naudingų patarimų planuojant tolimesnes keliones, ekskursijas, suorganizuodavo apgyvendinimą kituose miestuose, jei mes to norėdavome, ar užsakydavo „Taxi colectivo“, kuris mus paimdavo tiesiai iš namų. Dėl šių Casos savininkų patarimų sutaupėme nemažai pinigų. Per booking.com Casą užsisakėme kelionės pradžiai, nes atvykome į Havaną labai vėlai vakare, taip pat viešbutį Varadere paskutinėms kelioms dienoms su “viksas įskaičiuota”. Visoms kitoms naktims vietas rasdavome vietoje (kiti sutikti keliautojai gana dažnai naudojosi ir Airbnb) Casos savininkas papildomai suorganizavo ir taksi, kuris mus paėmė iš oro uosto ir atvežė į Casą, tad nereikėjo sukti galvos dėl nuvažiavimo. Beje, Taxi iš oro uosto į Havaną paprastai veža už 25 CUC. Na, o vienintelis atvejis, kai vis dėlto rinkomės viešbutį, buvo paskutinėms trims naktims, kurias praleidome Varadero kurorte, kuriame buvo viskas įskaičiuota, nes būtent Varadere jų yra nemažai ir galima už prieinamą kainą rasti tikrai neblogą viešbutį.

Kaip ir kitose kelionėse, užsakydamas Casa/viešbutį per booking.com’ą dariau tai pritaikydamas papildomą nuolaidą (galima sakyti, virtualią nuolaidų kortelę) ir po kelionės susigrąžinau apie 20 Eur už šiuos užsakymus.

Principas labai paprastas:

išsirenkame ir išsisaugome viešbučius bookingcom’e/agodoje, o kai norime užsakyti, einame ne tiesiogiai, o per nuorodą https://www.bonusway.lt/myliukeliones
kadangi einame per juos, bookingas/agoda traktuoja tai kaip nukreipimą iš jį reklamuojančios svetainės, perveda svetainei „bonusą“, o ta svetainė bonusu su mumis dalinasi grynųjų pinigų forma;
viskas veikia ir per mob., tel., o online galima matyti savo balansą;
pinigų išėmimą darome, kai sukaupiame 10 eur;
beje, einant būtent per nuorodą https://www.bonusway.lt/myliukeliones, bus papildomas 3 eur bonusas pirmam pirkiniui/užsakymui.

Keliavimas

Kuboje galima keliauti įvairiais būdais: vietiniais skrydžiais, vairuoti pačiam nuomotu automobiliu, autobusu, taksi, kolektyviniais taksi (taxi colectivo), tad trumpai apie kiekvieną iš jų:
Vietiniai skrydžiai – Kuba yra pailga sala, tad norite apkeliauti ją visą, geriausias pasirinkimas būtų vidiniai skrydžiai. Nors šis keliavimo būdas yra gana brangus, bet jį pasirinkus, per ganėtinai trumpą laiką galima apskristi visą salą ir aplankyti visas labiausiai lankytinas vietas. Paprastai tarp didesnių miestų yra gana ilgi atstumai, tad kelionės automobiliu ar autobusu trunka ilgai. Taupant laiką, bet ne pinigus, čia būtų geriausias pasirinkimas.
Nuomotas automobilis – šis būdas pats geriausias keliaujant su mažais vaikais ar didesne šeima. Galima išsinuomoti apynaujį automobilį ir keliauti savarankiškai. Vairuoti gana lengva, nes tarpmiestiniai keliai išasfaltuoti bei pustuščiai, o kartais ištisus kilometrus nesutiksi nei vieno automobilio. Miestuose automobilių spūsčių paprastai nebūna. Automobilį geriausia nuomotis iš anksto per kokią nors kelionių agentūrą iš šalies, iš kurios atvykstate. Šis keliavimo būdas nėra pigus, bet labai lankstus, praktiškai nesi nuo nieko priklausomas. Tiesa, kiek teko girdėti, automobilių pasiūla nėra didelė, matyt dėl to ir kainos nemažos.
Autobusas – tarp miestų važinėja nemažai autobusų, didžioji dauguma yra gana nauji ir tvarkingi, su kondicionieriais ir net tualetais. Šis keliavimo būdas turi savo privalumų ir savo minusų. Dažnu atveju tai yra pigus keliavimo būdas, bet perkant bilietą tą pačią dieną, kada norite išvykti, yra tikimybė, jog nebebus laisvų vietų, tad teks persiplanuoti kelionę ir vykti kitą dieną arba kitu transportu. Geriausia autobuso bilietą pirkti 1-2 dienas prieš išvykstant, tada būsite ramūs, jog tikrai bus laisvų vietų. Kelionės autobusu trunka gana ilgai, nes greitai jie nevažinėja ir stoja tarpinėse stotelėse pailsėti arba išleisti keleivius. Bet karštą dieną vykti labai patogu dėl gana patogių vietų ir kondicionierių.
Taksi – galite išsinuomoti asmeninį taksi, kuris jus pavežtų iki artimiausio miesto arba lankytino objekto, nebus labai pigu, bet važiuosite komfortiškai ir prie nieko nereikės derintis.
Kolektyvinis taksi (taxi colectivos) – šis keliavimo būdas pats populiariausias tarp „backpacker‘ių“ ir šiaip pavienių keliautojų ar jų grupių. Kainuoja pigiai ir keliauji su skirtingais žmonėmis iš skirtingų pasaulio šalių, su kuriais gali pasidalinti įspūdžiais, gauti naudingų patarimų ir šiaip smagiai praleisti kelionės laiką. Kiekviename mieste vos ne ant kiekvieno kampo sutiksi Kubiečius, kurie siūlo kolektyvines taksi paslaugas, be to yra galimybė ir derėtis. Kolektyviniai taksi primena mikriukus, kuriuo gali keliauti nuo 4 iki 16 žmonių ir pats transportas būna labai įvairus, nuo senovinio amerikietiško automobilių iki ganėtinai naujų automobilių su kondicionieriais. Vairuotojai keleivius surenka nuo namų ir paleidžia ten, kur pasakysi. Jei keliausite su 16 žmonių grupe, tada keleivių surinkimas ir išvežiojimas užtruks ganėtinai nemažai. Be to, keliaujant šiuo būdu didesniais atstumai yra didelė tikimybė, jog jus persodins į kitą kolektyvinį taksi, bet reziumuojant šis būdas yra tikrai puikiai veikiantis visoje saloje, tad labai rekomenduojame jį rinktis.

Maistas

Dauguma Kubiečių nelabai moka gaminti maisto, sunku paaiškinti kodėl, bet maistas vietiniuose restoranuose ar valgyklose dažniausiai būna neskanus. Atrodo, jog jie bando kažką kopijuoti, bet vis kažkas nesigauna. Pavyzdžiui, viename restorane užsisakėme picos, bet picos pado skonis labiau priminė blynus, tad vietoj picos pavalgėme lietinius blynus J Po įvairių bandymų mūsų patarimai maistui būtų tokie. Pusryčius siūlome visada užsisakyti ten, kur gyvenate, nes dauguma kavinių ir restoranų atsidaro tik vidurdienį, o ir maisto parduotuvių sunku rasti bei produktų pasirinkimas juose yra labai mažas. Visur Casose pusryčiai yra daugmaž vienodi ir gana sotūs, t.y. kiaušinienė, bandelės, sviestas, sūris, virtas kumpis, vaisiai, sultys, arbata ir kava, kuri visoje Kuboje labai skani. Kai kur pusryčiams patiekia ir lietinių blynų su džemu arba prideda pyrago prie kavos. Jei per pietus ar vakare eisite į restoraną, siūlome rinktis labiau vakarietiškus, kuriame būtų daug turistų, ten maistas tikrai bus skanesnis. Nebijokite prie geresnių restoranų pastovėti eilėje, nes ne veltui ten būna eilės. Patiekalus siūlome užsisakyti su jūros gėrybėmis, nors dažnai jos būna pervirtos, bet vis vien skanios. Visi omarai ir jūros gėrybių paelijos, kurias valgėme, buvo skanios. Dar galima užsakyti makaronų ir spagečių, juos valgėme ne kartą ir visur buvo skanu.

Gėrimai

Kadangi Kuboje gana karšta, tad gerti ten tikrai norėsis. Vanduo iš krano negeriamas, visur vandenį reikia pirkti. Paprastai vandenį parduoda Casose arba bet kurioje parduotuvėje ar kioskelyje. Iš alkoholinių gėrimų Romas labai pigus, 0.7 litrų Havana Club kainuoja nuo 4 CUC (3.6 Eur) ir jo gali nusipirkti ant kiekvieno kampo. Alaus pasirinkimas nedidelis, gal kokios 3 rūšys, 2 iš jų vietiniai alūs ir jis restoranuose kainuoja nuo 2-3 CUC už 0.35 litro skardinę ar buteliuką. Kiekviename restorane ar kavinėje gali užsisakyti kokteilių iš Romo, kaina svyruoja nuo 1 iki 3 CUC (0.9 – 2.7 Eur), daug kur kokteilius siūlo tiesiai gatvėje prie kokios nors restorano įėjimo. Patys kubiečiai yra aistringi Romo mėgėjai.

Valiuta

Kuboje yra 2 valiutos, CUP (Cuban peso) ir CUC (Cuban convertible peso). CUC yra skirtas tik turistams ir 1 CUC atitinka apie 0.91 Eur. CUP yra skirtas tik vietiniams gyventojams, 25 CUP atitinka 1 CUC. Už juos vietiniai gyventojai perka maistą specialiose parduotuvėse, turgeliuose arba atsiskaito už kokias nors paslaugas, tokias kaip plaukų kirpimas ar panašiai. CUP valiutos turistams sunku gauti, nes jų paprastai nekeičia pinigų keityklose, susidaro toks įspūdis jog tik vietiniai gali jų įsigyti, nors už šią valiutą gali nusipirkti tik smulkių prekių. Ši valiuta yra naudinga sunkiai besiverčiantiems kubiečiams. Abi šias valiutas labai lengva atskirti, visi CUC banknotai yra su paminklais, o visi CUP banknotai yra su žymiais žmonių veidais. Atskridus į Havaną geriausia pinigus išsikeisti oro uoste pinigų keitykloje, geriausia vežtis Eurus, venkite Amerikos dolerių, nes ši valiuta yra papildomai apmokestinami 10% mokesčiu. Atsiskaitymai kortele praktiškai niekur nėra galimi. Visuose didesniuose miestuose yra bankomatai, kuriuose galima išsigryninti pinigų, gryninomės ne kartą iš kredito kortelės, nors Revoliut kortelė ir nesuveikė. Dėl pinigų išsigryninimo nereiktų sukti galvos, stenkitės išsigryninti smulkesnėmis kupiūromis, nes daug kur neturi grąžos iš didesnės kupiūros. Visada ir visur rekomenduojame turėti smulkių pinigų (0.5, 1, 2 CUC kupiūromis), nes daug kur yra mokamas tualetas, net restorane, kuriame valgai, be to daugelyje restoranų groja gyva muzika ir už ją taip pat reikia susimokėti atskirai, daug kur prašo palikti arbatpinigių.

Saugumas

Kuboje labai saugu, nusikalstamumas žemas, daug kur pamatysi patruliuojančius policininkus. Vakarais ramiai gali sau vaikščioti miestų gatvėmis, nors vietiniai dažnai pakalbina, pasiūlo taksi paslaugas, netikrų cigarų ar apgyvendinimą, bet jie nėra agresyvūs, tik šiaip kartais gal kiek įkyriai pristoja. Niekur nematėme girtų žmonių, nors vietiniai romo geria nemažai, bet panašu jog saikingai. Patys Kubiečiai pozityvūs žmonės, vieni kitiems labai padeda, visada padeda ir turistams, nes supranta, kad turizmas gelbsti jų šalį nuo skurdo. Ne kartą Kuboje matėme keliaujančias jaunas šeimas su mažamečiais vaikais, tad kelionė su 1-2 metų vaikais tikrai yra įmanoma.

Internetas

Kai mes buvome Kuboje, turistams internetas buvo prieinamas tik tam tikrose bevielio interneto zonose, kurios paprastai įrengtos miestų aikštėse arba restoranuose. Prisijungti prie bevielio interneto buvo galima tik nusipirkus prisijungimo slaptažodį, kurį brangiau pardavinėdavo nelegalūs prekeiviai interneto prieigos vietose. Paprastai prisijungimo slaptažodžius galima įsigyti parduotuvėse, viešbučiuose arba mobiliojo operatoriaus klientų aptarnavimo centruose, 1 valandos kaina yra 1-1.5 CUC. Tad kelionės metu praktiškai buvome be interneto, prisijungdavome prie jo gana retai. Tai žinodami prieš atvykdami į Kubą mes savo telefonuose atsisiuntėme „Maps.me“ programėlę su žemėlapiu, kuriam nereikia interneto ir mums ji buvo tobula, navigacija veikė puikiai, padėjo mums susirasti visas lankytinas vietas, rekomendavo restoranus, apgyvendinimo vietas ir leido susiorientuoti aplinkoje, be šios programėlės būtų buvę žymiai sunkiau. Dar telefone turėjome kelis Anglų-Ispanų žodynus, kuriems taip pat nereikia interneto. Šie žodynai pravertė bendraujant su vietiniais, kurie visiškai nemokėjo anglų kalbos, o tokių yra labai daug. Beje berašant šį straipsnį sužinojau, jog nuo 2018.12.06 dienos Kubos valdžia pradės leisti vietiniams gyventojams turėti neribotą internetą savo telefone.

Vietos

Kuboje verta kelias dienas praleisti sostinėje Havanoje, šalia jos yra nuostabus paplūdimys į kurį gali nuvykti autobusu. Toliau verta vykti į Vinales miestelį, kurį supa kalnai ir fermos su tabako plantacijomis. Kiaulių įlankoje galima panardyti ar pasnorklinti. Trinidado miestas išsiskiria savo spalvomis, cukranendrių plantacijomis, paplūdimiu ir kalnais. Senfuegos miestas išsiskiria Prancuziška architektūra. Paskutines kelias dienas verta praleisti viešbutyje šalia paplūdimio, esančiose kurortiniame Varadero mieste, kuris įkurtas nuostabaus grožio iškyšulyje. Čia kai kurie turistai iš Amerikos ar Kanados atvyksta jau dvidešimtą kartą, jiems ten labai patinka. Visi Kubos miestai yra skirtingi ir įdomūs. Kuboje buvome 15 dienų ir teapkeliavome tik pusę salos, iš viso 6 miestus. Esame tikri jog per mėnesį įmanoma apkeliauti visą salą. Aplink salą yra daug visokių mažesnių salų, kurias taip pat verta aplankyti, tik tam reiktų dar daugiau laiko.

Ar verta vykti į Kuba?

Vienareikšmiškai taip, nors ne iš vieno žmogaus girdėjau komentarą, jog ten jau per daug turistų. Mūsų kelionės metu turistų buvo nemažai, bet tik pačiose lankomiausiose vietose, kitur jų buvo mažiau, man asmeniškai jie netrukdė. Jeigu savo kelionę pasirinksite sezono pradžioje arba pabaigoje, tikrai nenusivilsite. Kuba išskirtinė ir spalvinga šalis, kuri bėgdama nuo skurdo eina turizmo keliu, tad turistai ten yra ir bus labai laukiami, o pamatyti ten tikrai yra ką.

Apie tai, ką verta aplankyti Kuboje galite paskaityti šiame straipsnyje.