Myliu keliones
169 Peržiūros

Dviračiais nuo Smiltynės iki Nidos

Dviračiais nuo Smiltynės iki Nidos

Klaipėda – dviračių miestas su daugybe įvairiausių vietų, kuriose smagu pasivažinėti ir kurių nemažai jau esame išbandę. Anksčiau visada labai norėjome dviračiais nuvažiuoti nuo Smiltynės iki Nidos ir pernai, liepos mėnesį, šį planą nusprendėme įgyvendinti. Mūsų kompanijoje buvo vaikų (7 ir 11 metų), tad pradžioje truputį nerimavome, ar jie įveiks 50 km atstumą. Vyresnysis buvo nusiteikęs ryžtingai ir atstumą įvekė, o jaunesnįjį vežėmės ant vaikiškos dviračio kėdės.

Kelionės pradžia

Maršrutą pradėjome šeštadienį senojoje Klaipėdos perkėloje, kurioje palikome savo automobilį. Išsipakavome dviračius ir 10 valandą ryte jau buvome prie kelto, prie kurio lūkuriavo daug kitų dviratininkų. Tada supratome, jog Smiltyne – Juodkrantė – Nida keliu važinėja labai daug dviratininkų. Persikėlę į Smiltinę apie 10:30 val. pradėjome savo žygį. Kita mūsų stotelė ilgesniam poilsiui buvo Juodkrantė, kurioje buvome suplanavę pietus. Nuo Smiltynės iki Juodkrantės yra 17 km atstumas, tad nusprendėme ten važiuoti be sustojimų. Pasirinkome dviračių taką pagal Smiltynės paplūdimį, o toliau Žaliuoju keliu. Iki Juodkantės nuvažiavome gana greitai, apie 12 val. jau buvome vietoje. Vienintelis iššūkis buvo kalnas prieš Juodkrantę, į kurį dviratį reikėjo pasivaryti kiek ilgiau. Juodkrantėje išsirinkome restaroną „Senis ir Jūra“, kuriame skaniai ir sočiais papietavome, šia vieta buvome labai patenkinti.

Sustojimas paplūdimyje

Po pietų, pajudėję iš Juodrantės, nusprendėme pasideginti paplūdimyje ir apvirškinti sočius pietus, tam nusprendėme rasti patį pirmąjį nusukimą į paplūdimį. Pakeliui, iškart už Juodkrantės, stabtelėjome pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijoje. Pasižiūrėjome į gana egzotiškai atrodančius kormoranus, kurių ten buvo išties daug, ir važiavome toliau. Nusukimą į paplūdimį radome pavažiavę apie 1 km už Juodkrantės ir šį atstumą važiavome jau nebe dviračių taku, bet keliu, kur automobilių eismas buvo gana intensyvus. Tai buvo vienintelė atkarpa, kur teko važiuoti intensyvesnio eismo keliu, visas kitas ruožas eina atskiru dviračiu keliu, vingiuojančiu mišku arba palei kopas. Atvykę į paplūdimį nusinešėme dviračius iki kopų ir valandėlę kitą pasilepinome saule.

Žavūs miesteliai

Po paplūdimo dar keletą kilometrų pavažiavome Nidos-Smiltynės plentu ir toliau nusukome į Pervalką, o vėliau pravažiavome ir Preilą. Labai smagu buvo važiuoti pro šiuos jaukius ir žavius miesteliais. Tarp Pervalkos ir Preilos dar stebtelėjome stovyklavietėje pailsėti ir toliau be sustojimų važiavome iki Nidos, kurią pasiekėme į pavakarę. Numynę 50 km, natūralu, kad buvome truputį pavargę, bet apskritai kelionė mums tikrai neprailgo ir labai patiko.

Nida

Nidoje apsistojome jachtoje, prišvartuotoje uoste, pagrindinėje Nidos prieplaukoje. Man tai buvo malonus siurprizas, nes tiksliai nežinojau, kur gyvensime, mano mergina padarė man staigmeną gimtadienio proga. Jachta buvo nedidelė, bet 6 žmonės laisvai sutilpo, ten buvo atskiras miegamasis, virtuvėlė ir tualetas. Pradžioje buvo kiek neramu, kad ilgiau būnant jachtoje mus gali užsupti, bet marios buvo ramios. Pavakarieniavę restorane, toliau vakarojome jachtoje. Nors jachta ir nebuvo pati naujausia, bet buvo gera ir jauku. Gyvenančių jachtose be mūsų buvo ir daugiau.

Pasiplaukiojimas jachta

Kitą rytą, išlipus iš jachtos, truputį jautėsi nestabilios žemės efektas, bet labai nežymiai ir jis gana greitai praėjo. Papusryčiavę sulaukėme jachtos kapitono ir čia buvo kitas siuprizas man – pasiplaukiojimas jachta. Labai smagu buvo sėsti prie jachtos vairo, kurį man perdavė tik išplaukus iš uosto. Nuplaukėme iki Kaliningrado sienos ir atgal, kapitonas leido man įvairuoti jachtą į uostą, pasijutau tikras kapitonas.

Grįžimas namo

Po pasiplaukiojimo jachta, nusprendėme į Smiltynę grįžti autobusu, nes buvome girdėję jog dažnai autobusų vairuotojai sutinka dviračius patalpinti į bagažo skyčių. Bilieto kaina žmogui kainavo apie 4 Eur. Kelionė atgal iki perkėlos truko gana trumpai ir per tą laiką dar spėjome nusnausti. Tiesa, nors dviračius vežti autobusais galima, iš anksto, deja, darbuotojai negali pasakyti, kad dviračiai bus tikrai priimti, kadanti tai priklauso nuo autobuso tipo ir ar bus dviračiams vietos. Teko tiesiog laukti autobuso ir žiūrėti, kaip bus. Mums pasisekė, visi dviračiai į autobusą tilpo.

Mūsų atradimai

  • 50 km atstumą dviračiais ir su vaikais įveikėme gana lengvai, nes sustojome pailsėti trijose vietose.
  • Yra nemažai nusukimų į paplūdimį, kuriame būna mažai žmonių.
  • Buvo puikus pasirinkimas papietauti Juodkrantėje, t.y. pusiaukelėje.
  • Beveik visą kelią važiavome dviračio taku ir tik trumpoje atkarpoje teko važiuoti plentu.
  • Visas kelias yra gana lygus, labai gražus ir įvairus.
  • Mes sutikome labai daug dviratininkų, tad sugedus dviračiui tikrai atsirastų, kas jums padėtų. Vis dėlto, linkime, kad dviračiai negestų 🙂
  • Pakelėse yra įrengtų poilsio vietų su suoliukais ir staliukais.
  • Maloniai nustebino nakvynė jachtoje, puiki alternatyva įprastiems apartamentams.

Galerija

Aurimas Lipštas (admin)

Aurimas Lipštas (admin)


Tapkite mūsų draugais Facebook’e bei Instagram’e ir sekite kelionių istorijas