Noplan
Dieveniškės, dar vadinamos Lietuvos “apendiksu”, mūsų lankytinų vietų sąraše buvo jau seniai, bet kažkodėl vis nerasdavome tam laiko. Matyt įtakos turėjo dar ir tai, kad anksčiau nebuvome girdėję apie šį kraštą ypatingų atsiliepimų ar rekomendacijų, tad norą taip vis ir atidėliojome. 2020 metų pavasario nestandartinė situacija dėl viruso išjudino, tikriausiai, ne vieną ir paskatino ieškoti vis naujų atradimų Lietuvoje. Sulaukę palankaus oro, išgirdę, kad Dieveniškės vertos apsilankymo, papildomai pasidomėję savarankiškai, į dienos išvyką leidomės ir mes.
Nakvynė – šį kartą važiavome vienai dienai ir tik po kurio laiko sužinojome, kad Grybiškių kaime yra įsikūrusi atkurta autentiška sodyba “po vienu rūmu“. Joje galima ne tik apsistoti nakvynei, bet ir apžiūrėti viduje esantį namų muziejų.
Paulavos respublika
Paulavos respublika buvo pirmoji mūsų stotelė, iki kurios nuo Vilniaus apie 40 km. Vieta ypatinga tuo, kad 18 a. pabaigoje šioje nedidelėje teritorijoje (apie 3040 ha plote) buvo įsikūrusi atskira respublika. Ji gyvavo apie 25 metus, turėjo savo prezidentą, vėliavą, herbą, net kariuomenę. Respublikoje buvo panaikinta baudžiava ir pakeista činču, tai skatino prekybą, plėtojo amatus, žemės ūkį, tad per 25 respublikos gyvavimo metus dvaro ekonomika ir valstiečių gyvenimo kokybė labai pagerėjo. Daugelis šiais laikais mano, kad tai galėjo būti lietuviškasis Monakas, t.y. miniatiūrinė valstybė Lietuvoje, tačiau 1794 m. ji žlugo Kostiuškos sukilimo metu, nors vietiniai gyventojai ir gynėsi.
2012 m. dvaro teritorija buvo išvalyta ir pritaikyta lankymui. Šiuo metu iš pastatų likę daugiausia griuvėsiai, bet teritorija yra prižiūrima, žolė šienaujama, tad esant geram orui, tai galėtų būti visai nebloga stotelė piknikui. Esame girdėję, kad šioje vietoje populiaru organizuoti ir išvykstamąsias vestuves 🙂
Kol kas Dieveniškės mus maloniai stebina, tad keliaujame toliau.
Stakų ąžuolas
Antroji stotelė – stakų ąžuolas. Ąžuolas buvo pirmoji stotelė jau įvažiavus į Dieveniškių istorinį regioninį parką, kur gali prireikti ir asmens dokumento, kadangi parkas yra vadinamajame Lietuvos “apendikse”, apsuptame Baltarusijos teritorijos. Įvažiuojant į šį regioną yra patikros punktas (šį kartą asmens dokumentų netikrino), o išvažiuojant pareigūnai dar ir tikrina bagažinę.
Vykome gegužės pradžioje ir nors daugelis medžių jau buvo bent iš dalies sužaliavę, panašu, kad Stakų ąžuolas dar nebuvo pabudęs. Šalia ąžuolo yra ir dar vienas lankytinas objektas – Stakų konglomerato luistai, tai smėlio ir žvyro konglomeratai. Pastarąjį ojektą nusprendėme praleisti, o vietoje to, skirti laiką atsipūsti ąžuolo paunksmėje ir užkąsti. Beje, Dieveniškių regioniniame parke yra dar vienas ąžuolas, kuris vadinasi Grybiškių. Šį kartą jį taip pat nusprendėme praleisti, nes norėjosi daugiau laiko skirti kitiems objektams, bet turintys laiko bei planuojantys kitokį maršrutą, tikiu, juo irgi pasigrožėtų.
Dieveniškių Regioninio Parko Lankytojų Centras
Dieveniškės turi ir savo Regioninio parko lankytojų centrą. Kadangi lankėmės gegužės 1-ąją, jis, deja, buvo uždarytas, tad apžiūrėjome tvenkinio apylinkes, pasimėgavome visiška ramybe. Norintiems plačiau susipažinti su Dieveniškių istoriniu regioniniu parku, rekomenduojame čia užsukti centro darbo dienomis, o apsilankius jame, galima pasimėgauti gamta visai šalia esančioje Poškonių tvenkinio poilsiavietėje arba taip pat netoliese esančioje poilsiavietėje “Pelėda”. Dieveniškės nėra ežerų kraštas, tad jei norisi pabūti šalia vandens tvenkinio, panašu, kad šios poilsiavietės yra vienintelės.
Dieveniškės. Bėčionių piliakalnis
Jis taip pat yra Dieveniškių istoriniame regioniniame parke ir, tiesą sakant, mums buvo gana smagus atradimas. Pats piliakalnis nėra labai aukštas, tad įlipti į jį nesudėtinga net ir su vaikais. Iki piliakalnio nutiestas medinis takelis, kuris eina per pelkę iki pat piliakalnio viršūnės, o šalia pastatyta pavėsinė bei dar vienas staliukas su suolais. Teritorija prižiūrėta, tad jei norisi atsipūsti, tai irgi dar viena nebloga vieta piknikui.
Dieveniškės. Gaujos mokomasis takas
Gaujos takas pavadintas ten tekančios upės vardu ir, pasirodo, yra itin vertinga šio regiono teritorija dėl savo augalų įvairovės. Būtent dėl šios priežasties takas ir buvo įrengtas, t.y. norint pristatyti visuomenei ypač vertingą Gaujos upės slėnį. Tako ilgis yra 1,7 km, jo dalis eina mediniu takeliu, o dalis miško paklote. Einant taku rasite net 18 stendų, kuriuose aprašyta įvairi šios teritorijos augmenija. Gaila, kad tuo metu, kai lankėmės, medžiai dar nebuvo sužaliavę, bet net ir tokiu metu takas mums patiko. Kai kuriose jo atkarpose pasijutome lyg pajūrio ar dzūkijos pušynuose. Tako pradžioje ir keliose jo atkarpose įrengti stalai su suolais, tad norintys ramiai pailsėti šioje teritorijoje, tikrai tą gali padaryti.
Dieveniškės. Norviliškių pilis
Ši pilis mūsų lankytinų vietų sąraše buvo tikrai seniai ir kad jau buvome visai netoliese, nusprendėme pagaliau apžiūrėti. Pilis yra visai Baltarusijos pasienyje, važiuojant link jos teko net interneto ryšį atsijungti, o atvažiavę iki jos pamatėme, kad vos už kelių metrų jau ir pasienio tvora. Smagu, kad atsiranda norinčių restauruoti pilis bei dvarus ir vėliau juos prižiūrėti. Pilis, pasirodo, kažkada yra buvusi ir kareivinės, ir vienuolynas, ir mergaičių žemės ūkio mokykla. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mokykla buvo uždaryta ir ilgą laiką pastatas buvo apleistas. Šiuo metu pilis yra restauruota, o joje galima apsistoti su nakvyne ir net užsisakyti viduramžiškus pietus.
Gimusi gana spontaniškai idėja aplankyti Dieveniškių regioną tikrai pasiteisino. Nors Dieveniškės, tai nėra kraštas, kuris garsėja savo ežerais bei traukia poilsiauti vasarą, bet bundant gamtai bei ieškant ramesnių vietelių, tai puikus pasirinkimas dienos išvykai. Kol keliavome, sutikome, palyginus nedaug žmonių, taip pat patiko tai, kad beveik visose lankomuose objektuose įrengtos arba pavėsinės, arba suoleliai, teritorijos visur prižiūrimos, tad galima dienos išvyką suderinti ir su iškyla gamtoje. Džiaugiamės, kad pagaliau radome laiko aplankyti šį regioną ir dar labiau džiaugiamės, kad mūsų nedidelė Lietuva vėl nustebino ir sužavėjo.
Jei ieškote daugiau idėjų dienos išvykoms, rekomenduojame Rūdninkų žemyninę kopą, kurią lankyti labai smagu net ir niūriu metų laiku – pasijusite beveik kaip pajūry!
