philippiningPenktadienis. Man paskambina Robertas ir pasiūlo jo įtemptą darbo savaitę pabaigti atpalaiduojančiu masažu. Puiku, mano erzulį dėl veltėdiškai praleistos dienos pakeičia šypsena ir jau po minutės aš įnirtingai ieškau gero masažo salonėlio. Žinoma, Filipinuose karaliai ir karalienės gali į namus pasikviesti masažistą ir atsipalaiduoti savo lovoje, bet kadangi norėjome pakeisti aplinką ir mūsų kambary vis dar kiūtojo spyruoklinė lova, kuri vos milimetrą pasisukus į šoną, riaumodavo įvairias melodijas, nusprendėme, kad mums labiau patiktų kur nors apsilankyti. Taigi, ieškau salono, randu kelis variantus. Arba važiuojam į labai prabangų SPA ir mokam apie 100 EUR už masažus, arba renkamės vietinę egzotiką ir išmėginam filipinietišką dviejų valandų malonumą už 16 EUR. Spėkit, ką pasirinkam? Taip, mes tikrai už filipinietiškus nuotykius. Paskambinu jiems, norėdama užrezervuoti laiką ir gaunu atsakymą, kad to daryti nereikia, jie rezervacijų nepriima. „Tiesiog atvažiuokite, po“, – mergina sako kažką pusiau angliškai, pusiau tagalų kalba.
Artėja vakaras, Robertas atvažiuoja manęs pasiimti ir mes jau kely. Nors salonas nuo mūsų namų yra vos už 5 km, važiuojame iki vietos daugiau nei valandą. Stengiuosi nežiūrėti į Robertą, noriu išvengti jo pikto žvilgsnio, nes nu kokia kvaila mintis tokiu metu važiuoti į tą saloną, ir taip gi buvo aišku, kad strigsim milžiniškam kamšty. Mano meilė keiksnojasi kaip tik moka, o aš stengiuosi kokį nors kvailą juokelį užmesti, kad tik jis mažiau nervintųsi. Pakeliui papasakoju jam, kad salonas dirba iki 4 val. ryto, Robertas atsisuka nesusipratęs ir tikslinasi, ar ne į TĄ VIETĄ važiuojame. Tikiuosi, ne…
Atvažiuojame į tokį pusiau apleistų namų rajoną, kur gatvėse kybo elektros laidai, aplink mėtosi šiukšlės ir vaikai vaikšto be batų. Lengvai randame, kur pastatyti mašiną – pasaka! Matome viršuje iškabą, kviečiančią užeiti atsipalaiduoti. Ant laiptų sutinkame apkūnias besišypsančias tetas, kurios parodo, kur eiti toliau. Jos apsivilkusios masažisčių uniformas, tad, neabejotinai, eisime į svečius pas jas. Užeiname į vidų, mus pasitinka dar dvi besišypsančios merginos ir raminanti muzika. Išsirenkame masažus ir keliaujame giliau į vidų. Ten – visiška prieblanda ir daug atskirtų kambarėlių. Mums nuplauna kojas, tada įveda į gretimus kambarėlius, kuriuos skiria užuolaida. Tada mus palieka. Atsisėdu ant čiužinio ir laukiu. Kažkaip nelabai jauku. Praeina penkios minutės, dešimt… Masažistės nesirodo. Aš atitraukiu užuolaidą ir mėginu pakalbinti Robertą. Jis tildo mane – neturėčiau garsiai kalbėti ir trukdyti kitiems klientams. Užtraukiu užuolaidą ir laukiu toliau. Netrukus pasirodo mano masažuotoja. Šiek tiek sunerimstu, nes moteris atrodo keturis kartus didesnė už mane, o aš pasirinkau tailandietišką masažą, kurio metu dažniausiai masažuotojai visai ant tavęs užlipa. Na, nieko, tikriausiai, ji žinos, kaip manęs nesutraiškyti.
Prasideda masažas…
