Jeigu kas būtų anksčiau paklausęs, kaip aš įsivaizduoju Šveicariją, turbūt būčiau nupiešusi tokį paveikslą: dangaus žydrumo ežeriukas tyvuliuoja apsuptas žaliuojančių pievų ir snieguotų Alpių, gal dar kelios karvytės ganosi šalia ir koks nedidelis kalnų miestukas stūkso netoliese. Būtent tokias Šveicarijos nuotraukas pirmiausia meta „Google“ paieška, taip ji vaizduojama atvirukuose ir kelionių knygose, tokia ji užfiksuota ir daugelio mūsų galvose.
Tačiau pirmoji mano pažintis su Šveicarija nebuvo visiškai „atvirukinė“: keletą dienų praleidau tyrinėdama Ciurichą, o tuomet vykau žygiui į Šveicarijos nacionalinį parką. Ciurichas, nors ir labai vaizdingas, žaliuojantis ir kalnų apsuptas, visgi yra civilizacijos gerokai paliestas miestas. Tuo tarpu laukinė Šveicarijos nacionalinio parko gamta paliko neišdildomą įspūdį, tiesiog tai nebuvo tas klasikinis šveicariškas atvirukas. Tad tik pradėjusi kopti į Niesen pamačiau tokią Šveicariją, kokią ją įsivaizdavau prieš čia atvykstant.
Skaityti toliau