Autobusas iš Seulo paleidžia kažkur šiauriniame Pusano priemiestyje. Nuo tos stoties iki išsirinkto hostelio — 45 min. metro ir dar 20 min. autobusu. Dar tą patį vakarą paaiškėja, kad viešasis transportas suės daug laiko, mūsų skirto antram pagal dydį Pietų Korėjos miestui. Po kompaktiško Seulo Pusanas rodosi tįsęs ištįsęs, įsispraudęs siaurame ruože tarp jūros ir kalnų. Bet ten nuvykti verta — dėl žuvies, jūros ir laisvos atostogiškos nuotaikos, regis, tvyrančios ištisus metus.
Skaityti toliau
Kino ekrane stebėdama panoraminius Singapūro vaizdus ir pagrindinius filmo Crazy Rich Asians veikėjus, entuziastingai besirenkančius gatvės maistą, jau žinojau, kad antrąjį nuotykį toli nuo namų užbaigsiu būtent šioje...
Saulei pamažu kopiant iš už kalvų viršūnių aš irgi kopiu aukštyn. Takeliai, virš Viso miestelio vinguriuojantys viršūnėn, siauri, apsupti dygių žolių, braižančių man blauzdas, bet braunuosi pirmyn, nes trokštu į salą...
Išeiname iš kondicionuojamo Taojuano oro uosto, ir tvankus karštis apgobia kūnus it antklodė. Toji tiršta tvankuma lydės visą mėnesį. Nieko panašaus nesu patyrusi, bet nerimą dėl perkaitimo sklaido iš džiaugsmo...
Splitas – gražus senas uostamiestis Dalmatijoje, Pietų Kroatijoje. Tai miestas, vertas bent trumpo apsilankymo, nesvarbu, ką beveiktumėte: keliautumėte palei gražiąją Adrijos pakrantę ar ieškotumėte vietos stabtelėti...
Ignė Ale
