Martyna B.
Rytas, karšta. Už lango girdžiu giedant gaidžius ir pjaunamų malkų garsą. Ir kas galėjo patikėti, kad čia, Bankoke, milijoniniame ir labiausiai turistų lankomame mieste rasime ramybę. Pro langą tolumoje matome dangoraižius, apačioje – šventyklas. Karts nuo karto praburzgia motoroleris. Ir tik toli toli matome viadukus ir didžiules gatves, kuriomis važinėja metro ir vadinamieji dangaus traukiniai.
Iki pat kelionės pradžios girdėjau daug nuomonių, kad dažniausiai žmonės nemėgsta Bankoko (ką jau nemėgsta, dar ir nekenčia), kad daugumai čia tik persėdimo stotelė prieš keliaujant į salas arba Tailando šiaurę. Dar bedėliojant kelionės planus girdėjau pasiūlymų, kad čia praleistume tik kelias savaites (tik jau ne mėnesį) ir kuo greičiau važiuotume į salas, nes tik ten visas grožis, dėl kurio žmonės atvyksta.
Gal kažkurią trumpą akimirką ir buvau sudvejojus, kad reikia viską keisti ir skristi į salas, bet galiausiai likome prie pirminio plano ir būsime čia mėnesį suvirš.
Skaityti toliau
