Aruna
Lėtai nešdamas sunkius vandenis gražuolis Nemunas bangelėmis pakutena palei jo krantą įsikūrusių miestelių šonus. Didžiosios upės prisilietimu didžiuojasi ir smėlėti Gelgaudiškio paplūdimiai. Nedidukas jaukus miestelis, į kurį atvažiuoju susitikti su man brangiais žmonėmis.
Šakių kryžkelėje pasukus į dešinę lieka visai nedidelis kelio gabaliukas. Besižvalgant į pakelės pievas ir tvarkingas sodybas, netrukus įriedi į Gedigaudiškį – toks senasis Gelgaudiškio vardas. Per keletą šimtmečių miestelis pabuvojo Sapiegų, Dembskių, Ozieblovskių, Čartoryskių, Gedgaudų, Zabielų, Koidelių, Komarų rankose, netgi kurį laiką priklausė Kauno jėzuitų kolegijai.
Kažkada Gelgaudiškį planavo paversti vos ne pramoniniu miesteliu su gigantiška melioracijos įmone, gelžbetonio konstrukcijų gamykla bei keramikos gamykla. Bet šiandien gyvuoja tik Gelgaudiškio gelžbetonis.
