Antrus metus iš eilės rugsėjis lepino saulėtais ir šiltais orais. Trumpėjančios dienos palaimingai murkdamos atitipendavo minkštomis katino letenėlėmis, o paskutinis savaitgalis žadėjo beveik vasarišką šilumą.
Jau seniai knietėjo surasti Čiobiškio arba Rynos urvą, tad pasitarę su vaikais, pagaliau išsiruošėme Čiobiškio link.
Seniau kartas nuo karto tekdavo apsilankyti šiose apylinkėse, bet visai kitais tikslais. O daug daug metų atgal vienoje, iš tam laikui skirtų pobūviams salių, atšokome ir savo vestuves.
Nuorodų į urvą nerasite jokių, kaip, beje neradome ir į beveik visas tą dieną lankytas vietas)). Su maps.me pagalba negrybavome, obettačiau… Pravažiavus Čiobiškį, šalia kelio vedančio į Astruvką, svarbiausia nepralėkti rodyklės su užrašytu 14-u kilometrų skaičiumi. Dešinėje nedidelė pamiškės aikštelė. Miško keliukas veda į tankmę. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad juo pravažiuosi. Bet geriau ir nebandyti, nes toliau prasideda tokios gilios provėžos, kad pakibtum ir be traktoriaus pagalbos neišsikapstytum.
Skaityti toliau