Armėnijos vienuolynai: Tatev ir Sevanavank

Atokūs, kuklūs ir miglose paskendę, kalnuose pabirę vienuolynai (vank.), štai kas asocijuojasi su Armėnija. Jų čia yra visa begalybė. Per trumpą viešnagės laiką, mes išsirinkome du: Sevanavank ir Tatev. Iki Sevano važiavome mikriuku iš šiaurinės autobusų stoties. Stotį pasiekėme 259 autobusu nuo operos stotelės. Iki Sevano miestelio kaina 600 dramų, bet mes papildomai primokėjome 400 ir mus nuvežė iki pačio Sevanavank. Sevanavank vienuolynas pats sufleruoja, jog yra prie Sevano ežero, kitaip vadinamo – armėnų jūra, tyvuliuojančia 1900 m. aukštyje. Čia vasaros metu suvažiuoja sostinės gyventojai, bėgantys nuo miesto karščio ir dulkių. O atsigaivinti tikrai galima, nes birželio mėnesį vandens temperatūra 8-9 laipsniai. Vaikštant Sevano apylinkėse, jautiesi tarsi Šveicarijoje: skaidrus, nuo žydros, turkio mėlynos iki sodriai mėlynos ar žalios, besikeičiantis ežeras, tolumoje iškilę kalnai su snieguotomis viršūnėmis, kalvos ir miškai su savo tūkstančiais žalių atspalvių, laiveliai ramiai plūduriuojantys krantuose… Jautiesi tikroje Armėniškoje rivjeroje.