Jūra apsvaigina savo didybe, kalnai – priverčia ją atrasti savyje.
Keliaudami po svečias šalis pasižadėjome sau niekada nesugrįžti į tą pačią vietą kelis kartus. Priežastis labai paprasta, nes pasaulis pilnas įdomių gamtos ir žmogaus statinių, o gyvenimas labai ribotas, tačiau pažadą sulaužėme Tatruose. Sulaužėme sunkinančiomis aplinkybėmis – planuotai, sistemingai ir puikiai suvokiant kuo tai gali pasibaigti. Turėdami imunitetą monotoniškumui, pervertinom savo galimybes ir per visą kelionės autobusu Iš Vilniaus į Zakopanę laikotarpį į galvą nešovė mintis, jog elgiamės ne pagal namuose ant sienos kabančias keliautojo taisykles.
Kalnai mums metė pirštinę, o mes ją pakėlėme.
Skaityti toliau