Myliu keliones
91 Peržiūros

Kėdainiai – nuo Radvilų iki minareto

Kėdainiai – miestas pro kurį tekdavo ir tenka pravažiuoti galybę kartų, bet užsukti vis nepasisekdavo. Vis pažiūrėdavom pravažiuodami į cheminių atliekų kalnus ir vis atidėdavom – “na, kitą kartą tai tikrai užsuksism…“. Tokia “tranzitinių“ miestų dalia, matyt.

Vis dėlto Kėdainiuose yra ką pamatyti. Nepaisant sekmadieninės tuštumos pojūčio mieste, kuomet mes po jį bastėmės, čia galima pamatyti puikios senamiesčio architektūros, įvairių tautų ir religijų kultūrinio palikimo, išragauti unikalių kulinarinių eksperimentų, o be to, kiekvienas gali rasti savo ypatingą atradimą ir netikėtumą. Man, pavyzdžiui, toks atradimas buvo Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija su puikiomis parodomis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išeivė, menininkė Janina Monkutė-Marks nusprendė padovanoti gimtinei savo kūrybą. Su moderniais tekstilės, tapybos ir grafikos darbais galima susipažinti nuolatinėje autorės ekspozicijoje, taip pat rengiamos keičiamos parodos, vyksta edukacinės veiklos.

Kėdainių miesto istorija prasideda XIV amžiuje, kada 1372 m. Kėdainių miesto vardas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – Hermano Vartbergės ,,Livonijos kronikoje“. Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų ir žemdirbių kaimelį, vardo. Kėdainiai pradėjo augti ir plėstis nuo XV amžiaus vidurio kaip svarbus regioninės prekybos centras, tam įtakos tikrai turėjo tai, kad Kėdainiai tuomet atiteko Radvilų giminės, nulėmusios tolimesnę miesto ateitį, atstovui Radvilai Astikaičiui. Tuo metu buvo pastatytas dvaras bei pirmoji gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia (~1460), atsirado pirmoji turgaus aikštė – Senoji rinka. Kad Kėdainiuose būta turtingų žmonių, liudija aptiktas pirmųjų lietuviškų sidabrinių monetų lobis.

Skaityti toliau