Rūdninkų žemyninė kopa detaliau

Kas įdomaus šioje kopoje. Įdomiausia yra jos atsiradimo istorija – ši vieta sovietmečiu buvo pratybų laukas, kur pilotai treniruodavosi mėtyti aviacines bombas. Būtent dėl intensyvaus jų mėtymo ir susiformavo toks taisyklingas pailgas kopos ruožas.

Beje, kai kuriose vietose miške yra išlikusių nemažų duobių, kurios yra aiškus įrodymas čia mėtytų bombų. Vieną tokią nemažą duobę pavyko rasti ir mums. Eidami atgal, ją visiškai netikėtai pastebėjome dešinėje kopos pusėse, šiek tiek užėjus į mišką. Duobės iš karto išsiskiria savo taisyklinga kūgio forma. Yra mažesnių ir šiek tiek apaugusių, o yra ir visai nemažų, kaip kad ši nuotraukoje.

Tiksli vieta google maps vadinasi “Rūdninkų girios žemyninės kopos”, koordinatės 54.38528485295312, 25.103108235175462

Atstumas nuo Vilniaus – apie 40 km;

Kaip rasti – važiuoti reikia tiesiog pagal google navigacijos nuorodas, tačiau svarbu turėti mintyje, kad įvažiavus į Rudninkų girią, prasideda smėlėtas ruožas. Kiek teko domėtis prieš važiuojant, visur patariama vykti didesnio pravažumo automobiliu. Mes važiavome savo paprastu automobiliu ir pamatę, kad kažkurioje vietoje kelias darosi vis smėlėtesnis, nusprendėme pasistatyti automobilį ir likusią dalį eiti pėstute. Nuo automobilio parkavimo vietos paeiti reikėjo tik apie 20 min. Beje, įvažiavus giliau į girią, interneto signalas gali būti silpnas. Tokiems atvejams visada esame žemėlapius atsisiuntę, tad galime jais naudotis “offline”, t.y. be interneto ryšio, labai patogu.

Privažiavimas su vežimėliais – nors patiems tai nėra aktualu, bet įsivaizduojame, kad tai nėra pati tinkamiausia vieta važiuoti su vežimėliais (vaikų ar neįgaliųjų).

Kopos ilgis – tiksliai nematavome, bet panašu, kad beveik 2 km. Atsidarius google maps palydovą, kopa labai aiškiai matosi žemėlapyje, tad galėsite maždaug įsivaizduoti, kaip ji atrodo ir kur yra miške. Stovint viename kopos gale, kito galo nesimato.

Kopos plotis – vietomis ji siauresnė, o vietomis platesnė. Atėję prie kopos ir nuėję dalį jos, neapsigaukite, kai pamatysite tankiau augant medžius, už jų prasideda dar vienas platus kopos ruožas ir tai tik maždaug kopos vidurys. Geriausia įsijungti žemėlapį, taip tiksliai matysite, kurioje vietoje esate.

Smagu pasivaikščioti po mišką ir šalia kopos. Kai šilčiau, čia žydi viržiai – galima tik įsivaizduoti, kaip turėtų būti gražu! Tiesa, kuriuo metų laiku jie žydi, nežinome, matyt, būtų galima panaršyti internete.

Šią kopą lankėme pavasarį, kai medžiai dar nesužaliavę, tad vaikščioti po bespalvius lapuočių miškus visai nesinori. Rūdninkų girioje vyrauja spygliuočiai, beržai, sąmanos ir smėlis, tad šviečiant saulei, pasijutome lyg būtų jau vasara. Tą dieną dar kartą pasitvirtinome savo ankstesnį atradimą, kad niūriomis rudens ar pavasario dienomis žalia spygliuočių miškų su sąmanomis spalva nuspalvina nespalvotuosius pereinamuosius metų laikus.

Jei mėgstate dienos išvykas, rekomenduojame daugelio neatrastą Dieveniškių regioninį parką, dar vadinamą Lietuvos apendiksu.

Naujausias įrašas Žemyninė kopa Rūdninkų girioje. Dienos išvyka svetainėje Myliu keliones.

Nėra jame nei didesnės aikštės, nei žymių pastatų, tik gatvės praplatėjimas prie Švč. Trejybės  bažnyčios. Dėl jos ir užsukome. Daili akmeninė bažnyčia su akmenine varpine šalimais, apjuosta akmenine tvora.

Naujausias įrašas Lyduokių dvaras, Balninkai, Videniškės ir dar kai kas pakeliui svetainėje Myliu keliones.

1 stotelė – Šilutės siena

Ar žinote, kad:

✔ nuo 16 a. Šilutėje vyko tokie turgūs, apie kuriuos kunigai skelbė, jog: “Prieš patekant saulei prasideda šėtoniškas turgus, kur keikti, melagingai prisiekinėti, ėsti, lakti nebėra nuodemė…”;

✔ turgais žinomas kraštas dar labiau garsėjo kontrobandinėmis prekėmis. Pagrindinė šmugelininkų prekė – anodija (eteris), specifinis jos kvapas turgaus dieną pasklisdavo po visą Šilokarčemos (Šilutės) gyvenvietę;

✔ 1944 rudenį Šilutėje buvo likę tik 7 gyventojai (85-90 proc. gyventojų buvo priverstinai evakuoti vokiečių karinės valdžios įsakymu);

Šiuos ir daug istorijos faktų perskaitėme ant “Šilutės sienos” – tai 500 m. ilgio siena, ant kurios atsispindi svarbiausi miesto istoriniai įvykiai ir reikšmingiausios krašto asmenybės. Siena atsirado Šilutės meno mokyklos ir “Šilutės baldų” inciatyva 2016 m. Piešinių eskizus kūrė mokiniai, o į šio projekto įgyvendinimą buvo įtraukta beveik 3000 bendruomenės narių.

Gaila, kad šio objekto taip lengvai neradome tarp lankomų Šilutėje internete ir negalime atsidžiaugti, kad į jį “atsitrenkėme” visiškai netyčia, važiuodami iš Klaipėdos pusės. Tiesiog pamatę sieną, stabtelėjome netoliese ir buvome maloniai nustebinti idėjos bei netikėtai sužinojome daug įdomių faktų apie miestą.

???????????? ????????????????????: ant “Šilutės baldų” sienos iš Klaipėdos g. pusės. 

2 stotelė – “Šilutės sekretai”

Toliau keliavome į Lietuvininkų g., kur radome Šilutės sekretus. Turizmo informacijos centre gavome žemėlapį, jame pažymėti sekretai ir kiekvieno jų aprašymas. Sekretai – tai uždengti stiklu ir įmontuoti šaligatvyje unikalūs kambarėliai, kuriuose atkurtas gyvenimas, vykęs istoriniuose Šilutės namuose 19-20 a. Girdėjome, kad naktį jie yra apšviečiami, įspūdinga! Sekretų iš viso yra 20 ir visi jie kas tam tikrą atstumą išsidėstę Lietuvininkų g. Nors juos tikriausiai rastumėte ir be žemėlapio, vis dėlto patariame jį turėti, nes žemėlapyje yra itin įtraukiantis sekretų aprašymas. Toks jausmas, kad sekretus jums pristato vietinis gyventojas, einantis šalia. Kad būtų dar įdomiau, kai rasdavome sekretą, aš iš pradžių spėdavau, kas čia per pastatas, o tada Aurimas paskaitydavo aprašymą. Tikiu, kad tokia pramoga būtų itin įdomi keliaujant su vaikais.

Beje, ieškodami sekretų ant žemės, būtinai pakelkite galvas ir apžiūrėkite šalia esančius pastatus, kurių nemaža dalis Lietuvininkų g. yra architektūros paminklai.

3 stotelė – H. Šojaus dvaras-muziejus

Suradę visus 20 sekretų, užsukome H.Šojaus dvarą-muziejų, esantį šalia Šilutės turizmo informacijos centro (tiesą sakant, tame pačiame pastate :)). Kadangi laikas spaudė (nes juk planavome į Šilutę tik “trumpam” :)), į dvaro vidų nėjome, o pasivaikščiojome po labai gražiai sutvarkytą teritoriją. Dvaro viduje veikė paroda, iš kitų keliautojų girdėjome, kad jiems patiko, tad turint daugiau laiko arba lankantis vėsesniu oru, tikrai pasidomėtume tuo metu vykstančia paroda ir pasiplanuotume papildomo laiko dvaro lankymui.

4 stotelė – Šilutės mažųjų laivų uostas

Aplankę muziejų, patraukėme iki Šilutės mažųjų laivų uosto, kur atsipūtėme ir suvalgėme ledų. Net nežinojome, kad iš Šilutės galima keltis ir į Nidą (daugiau informacijos uosto FB puslapyje , svetainėje arba Šilutės turizmo informacijos centro svetainėje), taip pat kartais ten vyksta koncertai (matėme plakatus uoste).

Papietauti užsukome į kavinę Kitchen INN, kurioje patiko ir maistas, ir aplinka. 

Rodos, tik kelis objektus apžiūrėjome,  bet laikas praskriejo kaip akimirka, tad šį kartą pažintį su Šilute baigėme ir sutarėme, kad atgimstantiems Lietuvos miesteliams laiko skirti verta daugiau. Kitam kartui liko:

• Užsukti į Šilutės evangelikų liuteronų banyčią, nes girdėjome, kad viduje yra įspūdingas tapytas altorius;
• Apžiūrėti Šilutės šv. Kryžiaus bažnyčią;
• Apžiūrėti Šilutės geležinkelio stotį, kuri buvo statyta 19 a. ir iki šiol yra išlikusi nepakitusi;
• Apžiūrėti buvusius Šilutės teismo rūmus bei kalėjimą,  pastatytus 1845–1848 m., kurie nuo 1954 m. yra pritaikyti visuomenės reikmėms, šiandien pastatuose įkurta Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla

Naujausias įrašas Pusdienis Šilutėje (ką pamatyti ir aplankyti) svetainėje Myliu keliones.