Londonas ir pietų Anglija

Kažkodėl ėmiau ir gana ryškiai prisiminiau jau seniai buvusią kelionę į Londoną ir jo apylinkes. Gal čia tie Brexit reikalai iššaukė, o gal šiaip vėl norėtųsi kažkur… Perverčiau nuotraukas ir dar kartą supratau, kad tada turėjome puikią kelionę – keturios dienos sodrių ir įvairiaspalvių įspūdžių rugsėjo pabaigoje tyrinėjant Londoną ir apylinkes į pietus nuo jo. Atrodytų, kad ką čia galima ir atrasti, visi ten keliauja, daug kas gyvena, bet kiekvienas žmogus unikalus, tad ir kiekviena kelionė kupina skirtingų patirčių ir atradimų.

Londono niekaip negalėtum aprašyti vienu žodžiu ar palyginimu. Tai toks didelis miestas, kuriame gali paskęsti, ištirpti, tapti mažyte žmonijos ląstele ir plaukti kurion nors pusėn – nelygu, kas patinka. Ir Londonas, nebūdamas kažkokiu supergražuoliu, iš tikrųjų turi tokį didelį kultūrinį-istorinį užtaisą ir įvairovę, kad gali daugybę laiko paskirti būtent šiam laukui tyrinėti – nemokami muziejai su puikiausiomis kolekcijomis (be abejonės ne visi muziejai ir ne visos kolekcijos ar parodos nemokamos, bet tikrai labai daug įvairiausių muziejų galima lankyti nemokamai). Pamenu, kad tada galvojau, kad žiauriai gerai tokiame mieste studijuoti meną, kultūrą, nes visa istorija su geriausiais artefaktais nepriekaištingai sudėliota ant padėkliuko patogiam vartojimui. Aišku, lankė ir kitokios mintys – apie britus, kurie be gailesčio išgrobstė daugelio kultūrų paveldą, meno kūrinius ir sugrūdo į savo muziejus, bet čia jau atskira tema.